- prirūgėti
- prirūgė́ti intr. 1. Ėr prirūgti, raugu atsiduoti: Statinė visa prirūgė́jo Mrj. Visokį daiktą tik nevalyk, ir prirūgės Dkš. 2. DŽ, Pš primirkti, pripūti: Driūkso seni griaumedžiai, prirūgėję ir sukežę rš. Malkos šlapios, prirūgė́ję, ko nori, kad gerai kūrentųs Klov. Tas sienojas teip prirūgė́jo, kad nė pakelt nebegalima Ps. \ rūgėti; įrūgėti; nurūgėti; prirūgėti
Dictionary of the Lithuanian Language.